Apie šunų mitybą internete rašoma daugiau nei apie bet kurį kitą augintinių priežiūros aspektą. Deja, nemaža dalis šios informacijos yra pasenusi, netiksli arba tiesiog pavojinga. Šeimininkai, vedami gerų ketinimų, dažnai maitina savo augintinį taip, kaip neturėtų – ir problemos išryškėja tik po kelių mėnesių ar metų. Šiame straipsnyje – penki populiariausi mitybos mitai ir kas iš tiesų rekomenduojama veterinarijos specialistų.
Pirmas mitas: natūralus maistas visada geriau nei sausas pašaras
Terminas „natūralus” skamba patraukliai, tačiau pats savaime nieko negarantuoja. Naminio maisto dieta gali būti puiki – jei ją sudaro kvalifikuotas veterinarijos mitybos specialistas. Problema ta, kad daugelis šeimininkų namuose ruošiamą dietą kuria intuityviai: duoda mėsos, ryžių ir gal morką. Rezultatas – disbalansuota mityba, trūkstant kalcio, cinko, vitaminų D ir E bei omega riebalų rūgščių.
Prieš radikaliai keisdami augintinio mitybą, pasitarkite su veterinaru – pavyzdžiui, veterinarijos klinika Vilniuje turi specialistų, galinčių sudaryti individualų mitybos planą pagal jūsų šuns veislę, amžių ir sveikatos būklę.
Komercinis sausas pašaras, pagamintas pagal FEDIAF ar AAFCO standartus, yra subalansuotas ir patikrintas. Tai nereiškia, kad bet koks pašaras yra geras – kokybė skiriasi drastiškai. Tačiau geresnio segmento komercinis pašaras dažnai pranoksta namuose paruoštą dietą, nes užtikrina visų maistinių medžiagų poreikį.
Antras mitas: kaulai – natūralus šuns maistas
Šunys mėgsta kaulus, tai tiesa. Tačiau tai, kad mėgsta, nereiškia, kad tai saugu. Virti kaulai skilinėja ir gali perdurti virškinamąjį traktą. Stambūs jautienos kaulai gali sulaužyti dantis. Net žali paukštienos kaulai kelia riziką – jie gali įstrigti stempėje ar žarnyne.
Veterinarai dažnai mato atvejus, kai šeimininkai atveda šunį su žarnyno nepraeinamumu ar perforuotu skrandžiu – ir priežastis beveik visada ta pati: „Bet juk visada duodavau kaulus ir nieko nebuvo.” Tol, kol buvo.
Alternatyva – specialios kramtomosios gumos ar dantų priežiūros skanėstai, sukurti būtent šunims. Jie patenkina kramtymo poreikį be rizikos vidiniam sužalojimui.
Trečias mitas: grūdai šunims kenkia
Pastaraisiais metais populiarėjo begrūdžiai pašarai, grindžiami teiginiu, kad grūdai šunims nenatūralūs ir sukelia alergijas. Tačiau moksliniai tyrimai rodo priešingai – grūdų alergija šunims yra reta (mažiau nei 1 proc. visų maisto alergijų atvejų). Dažniausiai alergijas sukelia gyvūniniai baltymai – vištiena, jautiena, pieno produktai.
Be to, JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) tyrė galimą ryšį tarp begrūdžio maisto ir dilatacinės kardiomiopatijos – širdies ligos, galinčios baigtis mirtimi. Apskritai, dažniausios šunų ligos, susijusios su širdimi, gali turėti glaudesnį ryšį su mityba nei buvo manyta anksčiau – ir tai dar viena priežastis konsultuotis su veterinaru prieš renkantis pašarą pagal mados tendencijas.
Ketvirtas mitas: šuo pats žino, kiek jam reikia ėsti
Kai kurie šeimininkai pildo dubenėlį iki viršaus ir tikisi, kad šuo suvalgys tik tiek, kiek reikia. Deja, dauguma šunų – ne katės. Jie valgys tol, kol dubenėlis tuščias, ir prašys dar. Tai evoliucinis mechanizmas – laukiniai protėviai niekada nežinojo, kada bus kitas valgis, todėl ėdė kiek galėdami.
Rezultatas – nutukimas, kuris yra viena dažniausių sveikatos problemų tarp namų šunų. Nutukęs šuo turi didesnę riziką susirgti diabetu, patirti sąnarių ligas, širdies bei kvėpavimo sistemos sutrikimus. Porcijų kontrolė ir reguliarus svėrimas – paprastos priemonės, kurios padeda palaikyti sveiką svorį visą gyvenimą.
Penktas mitas: maisto likučiai nuo stalo – normalus papildymas
Kas gali nutikti nuo gabaliuko sūrio ar mėsos? Kartą – nieko. Tačiau kai tai tampa kasdienybe, šuo pradeda gauti per daug kalorijų, druskos ir riebalų. Be to, kai kurie žmonių maisto produktai šunims yra toksiški: svogūnai, česnakai, šokoladas, avokadas, vynuogės, ksilitolis ir net kai kurie riešutai.
Kita problema – elgesio. Šuo, pratintas gauti maistą nuo stalo, pradeda elgetauti, stovi prie kiekvieno valgio ir tampa nevaldomu, kai namuose svečiai. Geriau nuo pat pradžių nubrėžti aiškią ribą – šuns maistas yra jo dubenėlyje, o žmonių maistas lieka ant stalo.
Jei norite šuniui duoti ką nors papildomai – rinkitės saugius produktus: morkas, obuolius (be sėklų), virtą moliūgą, paprastą virtą vištieną. Tačiau net saugūs skanėstai neturėtų sudaryti daugiau nei 10 proc. dienos kalorijų normos.
Vandens suvartojimas: pamirštas aspektas
Mityba – ne tik maistas, bet ir vanduo. Šuo turėtų gerti maždaug 50–70 ml vandens vienam kūno svorio kilogramui per dieną. Per mažas vandens suvartojimas didina šlapimo takų akmenų riziką, o per didelis gali rodyti inkstų ar hormonų problemas. Dubenėlis su švariu vandeniu turėtų būti prieinamas visą parą, o vanduo keičiamas bent kartą per dieną.
Mityba – ilgalaikė investicija
Tinkama mityba nėra tik kasdieninis kaulo ar pašaro pasirinkimas. Tai sistema, kuri lemia augintinio sveikatą, energijos lygį, kailio būklę, virškinimą ir net elgesį. Skirti laiko šiam klausimui – viena geriausių investicijų, kurią galite padaryti dėl savo šuns ateities.
