Blog’as / Dienoraštis

Kaip JD Kaziuke buvo….

Pradėkime nuo pačių pačių pradžių, kurių mielieji deja Jūs nematėte, tačiau galiausiai viską vainikavo jubiliejinė Kaziuko mugė ( JD jau vieneri). Taigi taigi pirmiausia kruopščiai ruošėmės viduje, tai yra planavom palapines, tvarkėmės dokumentus ir kitus reikaliukus. Kruopščiai ir su meile mūsų virtuvės šefės naktimis kepė BBQ kiaulieną, net po 7 valandas, kad galėtume Jūms patiekti gardžiausią Teksaso picą, mozarella burbuliukai virto kalnais kvadratėlių, aitrieji raudonieji svogūnai akyse virto švelnučiais gomurį glostančiais griežinėliais. Ar ragavote mūsų naminio limonado? JD herojai, juos pilstė su didele meile, kiekvienas buteliukas buvo paliestas net kelių žmonių rankų, o skanausias naminis sirupas buvo verdamas kibirais, kad tik jo užtektų, taip pat gardinome ir raudonąjį vyną ir net karštą alų ( žmonės kalba, kad karštas alus tikra Kaziuko mugės legenda). Drakoniškai karštas alus buvo maišomas su

ugningųjų pipirų naminiu sirupu, o vyną solidžiai papildė kvapnusis anyžius ir tikrai galime sakyti, kad mes vieninteliai turėjome tokius unikalius karštuosius gėrimus, kuriuos sukūrėme patys. 😉

Gedimino prospekte pradėjome kurtis jau tamsų ir snieguotą ketvirtadienio vakarą, kuomet pradėjo rastis JD Kaziuko namų griaučiai, atsivežėme ne tik žaliąsias palapine, tačiau ir specialiai mums kurtas baro bei pizzu gaminimo zonas, kurios yra mobilios ir puikiai pritaikytos Jūsų ir mūsų neapolietiškų picų gaminimo subtilybėms.

Penktadienio ryta sunkiai ir pamažėle iš naktinio miego prikėlėme savo nuostabiąsias malkines krosnis, kurios „miegojo“ net pusę metų. Nedrąsiai įdėjome pirmąsias malkas ir įžiebėme pirmąjį degtuką ir staiga ( tikrąja ta žodžio prasme) drakonas pradėjo spjaudytis ugnimi, vangiai nedrąsiai, tačiau ryžtingai įsiliepsnojo drakono nasrai apsipylęs dūmais ir neapsakomu kūrenamų malkų kvapu. Staiga užplūdo nostalgija ir prisiminimai iš vasaros nuotykių pirmoje JD kavinėje Valakupiuose. Patikėkite picos iš šios krosnies dvelkia autentiškumu, pizza krašteliai traškiausi o vidus minkščiausias, tikrai verta paskanauti.

Užkaitėmė karštuosius gėrimus, paruošėme limonadus ir pradėjome laukti savo Kaziuko herojų, jų sulaukėme be galo daug ir Kaziukų ir Kazyčių ir Norvegų ir Italų ir netgi Japonų ir daug daug įvairiausių mažų ir didelių herojų, kuriems nesumaišė nei sniegas, nei vėjas nei spginanti saulė.

Vakarėjant sekmadieniui, su dideliu liūdesiu pamažu atsisveikinome su Kaziuku, drakonai ( krosnys) liūdnai užgeso ir „suvažiavo“ į didelį raudoną automobilį ir iškeliavo iki kito karto, palapinės susikleidė, gėrimai atšalo. Tačiau mūsų šypsenos ir įspūdžiai liko dar vieniems šauniems metams, juk kaip žinia Jurgis ir Drakonas šventė savo vienerių metų jubiliejų būtent Kaziuko mugėje.

Ačiū visiems atėjusiems, ragavusiems, gyrusiems ir dovanojusiems šypsenas mums ir aplinkiniams 😉